šmaikštumas

šmaikštùmas sm. (2) → šmaikštus: 1. BŽ182, NdŽ, FrnW, KŽ Šmaikštùm[o] tai šmaikštus botagas, net limpa prie arklio Ds. Toks vytelės šmaikštùmas, ir kerti par nuogą kūną – bijok Dievo! Ds. 2. KŽ. 3. DŽ, NdŽ → šmaikštus 4: Greitumu ir šmaikštumu su musėmis ir uodais nesusilygins nė vienas kitas vabzdys J.Jabl. Kas par jo žmonos šmaikštùmas: nesumatysi, kaip skraido po gryčią Ds. O kas jo judrumas, kas jo šmaikštumas! J.Balč. Boba par savo šmaikštumą įvarė seniui baikštumą LTR(Pn). | Kojos neteko savo šmaikštumo ir lankstumo rš. 4. → šmaikštus 6: Kritikos vertę nulemia ne žodžių šmaikštumas, o teisingumas, pagrįstumas rš.